- ložėtas
- ložė́tas, -a adj. (1) su ložėmis, išgulęs, sudribęs, išlaužytas (apie javus): Kūliai turi būti ne iš ložėtų rugių iškrėsti rš. Čia taip ložėti rugiai, kad su dalge negalima bus ir pjaut Avl. Ložė́tos avižos negera pjaut Kp. Jų gerai įtręšta žemė: rugiai net ložė́ti Svn. Tokiuos ložė́tuos kviečiuos nė uodas nosies neinkiš Dkk. ║ iš susilanksčiusių, sulūžinėjusių šiaudų padarytas: Ložė́tas pėdas lengvesnis Žl.
Dictionary of the Lithuanian Language.